Deimantai yra vertinami 4C sistema, t.y. klasifikuojami pagal šlifavimą(cut), spalvą(color), skaidrumą(clarity) ir karatų svorį (carat weight).

 

Taigi, kas gi yra ta 4C sistema?

"4C" - tai visuotinis keturių pagrindinių deimantų savybių standartas: šlifavimas, spalva, skaidrumas ir karatas. Šios savybės sąveikauja tarpusavyje ir sukuria grožį bei spindesį, dėl kurių deimantai yra tokie patrauklūs.

 

Jei planuojate pirkti deimantą, svarbu iš esmės suprasti, ką reiškia šie terminai ir kodėl svarbūs šie įvertinimai. Tačiau jei planuojate pirkti remdamiesi vien tik šiomis žiniomis, saugokitės. Juvelyrai dažnai bando įpiršti standartų neatitinkančius deimantus patikliems klientams. Todėl nors 4C supratimas yra labai svarbus atspirties taškas, tačiau vien šių įvertinimų nepakanka sprendimui dėl pirkimo priimti. Bendradarbiaukite su ekspertu, kuriuo pasitikite, ir tada tikrai gausite geresnį deimantą ir geresnę kainą.

 

Žemiau pateikiame visų keturių savybių trumpą aprašymą.

 

1. Šlifavimas-briaunavimas

Šlifavimas yra labai svarbus deimanto grožiui, todėl nėra ta sritis, kurioje reikėtų taupyti. GIA (Amerikos gemologijos institutas) klasifikacija yra geras apvalių briliantų šlifavimo vadovas, tačiau kitų formų deimantų šlifavimo gairės nepateikiamos. Jei tai nėra apvalūs deimantai, būtina bendradarbiauti su ekspertu ir peržiūrėti aukštos kokybės deimanto vaizdinę medžiagą.

Deimanto šlifavimo klasė rodo, kaip visi akmens matmenys sąveikauja tarpusavyje ir sukuria vizualinį efektą. Deimanto briaunavimas lemia, kiek šviesos atspindės akmuo. Prastai nušlifuotas akmuo atrodys negyvas - tamsus arba permatomas kaip stiklas. Gerai nušlifuotas deimantas turi didžiulę įtaką išvaizdai, todėl ši savybė paprastai vadinama svarbiausia iš 4C.

GIA turi išsamų apvalių briliantų analizės standartų rinkinį, kurį parengė siekdama maksimaliai padidinti pageidaujamus vizualinius efektus:

Spindesys: vidinė ir išorinė balta šviesa, atsispindinti nuo deimanto

Dispersija: baltos šviesos sklaida į visas vaivorykštės spalvas

Scintiliacija-žerėjimas: deimanto blizgesys-spindesys ir šviesių bei tamsių sričių, atsirandančių dėl atspindžių deimanto viduje, raštas

 

Briaunavimas yra padalintas į 3 parametrus: proporciją, simetriją ir šlifavimą. Kiekvienas kriterijus vertinamas atskirai pagal šias kokybės klases:

Idealus briaunavimas. Tokie deimantai maksimaliai atspindi šviesą. Tarp parduodamų deimantų idealiai briaunuotų yra maždaug 3%.

Labai geras briaunavimas. Tokio briaunavimo brangakmeniai atspindi beveik tiek pat šviesos, kiek ir idealaus briaunavimo. Tokių deimantų yra apie 15%.

Geras briaunavimas. Šie deimantai atspindi mažiau šviesos nei į juos patenka. Asortimente tokių akmenų yra maždaug 15%.

Vidutinis briaunavimas. Tokie deimantai dar laikomi kokybiškais. Iš visų parduodamų deimantų vidutinio briaunavimo akmenys sudaro apie 35%.

Blogas briaunavimas. Tokie deimantai prastai atspindi šviesą ir nešvyti.

 

Idealios formos deimantas didžiąją dalį šviesos atspindi per viršutinę briauną. Jei deimantas nušlifuotas pernelyg plokščiai, dalis šviesos bus prarandama per apačią. Jei deimantas per daug pailgas, šviesa bus prarandama per kraštus.

 

2. Spalva

Deimanto spalvos įvertinimas reiškia jo bespalviškumo lygį, ypač geltoną atspalvį. Nedideli įvertinimų skirtumai yra nežymūs ir juos gali nusverti kiti veiksniai, pavyzdžiui, deimanto forma ir metalas, į kurį jis įdėtas. 

Nedaugelis deimantų natūraliai yra bespalviai. Dauguma yra gelsvų atspalvių (tačiau pasitaiko ir rudų, pilkų ar žalsvų), tai lemia azoto pėdsakai. Būtent bespalviai deimantai yra vertinami labiausiai. GIA sukūrė standartinę deimantų  spalvų skalę nuo D (bespalviai) iki Z (šviesiai geltoni). Ši skalė skirstoma į 5 kategorijas.

 

Bespalviai. Ši kategorija apima deimantus, žymimus D, E ar F raidėmis. Jų spalvą galima pamatyti tik su itin galingu mikroskopu.

Beveik bespalviai. Tokie deimantai žymimi G, H, I ar J. Jų blyškūs geltoni atspalviai yra sunkiai pastebimi plika akimi.

Blyškūs. Blyškios gelsvos spalvos deimantai žymimi K, L ar M.

Labai šviesūs. Tamsesnių atspalvių deimantai priklauso N – R kategorijai.

Šviesūs. Tokie deimantai yra geltoniausi ir yra pačiame skalės gale nuo S iki Z.

 

3. Skaidrumas-švarumas

Deimantai susiformuoja veikiant dideliam karščiui ir slėgiui, o gamtoje šis procesas trunka daugiau nei milijardą metų. Formuojantis deimantams, gali atsirasti daugybė netobulumų. Vertinant kokybę deimantuose jie vadinami inkliuzais, jei yra vidiniai, ir defektais, jei yra išoriniai. Lietuvoje švarumas vertinamas CIBJO klasifikacija. Šis kriterijus skirstomas į tokias kategorijas:

 

Nepriekaištingi (LC). Neturintys jokių vidaus ar išorės trūkumų – patys rečiausi.

 

Labai, labai maži intarpai (VVS1, VVS2). Taip pat labai kokybiški deimantai, kurių trūkumai matomi tik per smarkiai didinančius mikroskopus.

 

Labai maži intarpai (VS1, VS2). Tokių deimantų trūkumai irgi nėra matomi plika akimi.

 

Nežymūs intarpai (SI1, SI2). Tik retais atvejais trūkumai matomi plika akimi.

 

Matomi intarpai (P1, P2, P3). Tokių deimantų trūkumai aiškiai matomi plika akimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad susitelkimas į tai, kaip deimantas atrodo per 10 kartų padidinimą, nėra visada teisingas. Daugumai žmonių rūpi, kaip deimantas atrodo plika akimi, o ne kaip jis atrodo po mikroskopu. Kai kurie inkliuzai, kuriuos lengva pastebėti 10 kartų padidinus, plika akimi neturi jokios įtakos deimanto vizualiniam patrauklumui. Kitus sunkiau pastebėti 10 kartų padidinus, tačiau jie kenkia viso deimanto vizualiniam patrauklumui. Todėl ši deimantų vertinimo savybė yra sudėtingiausia, nes gali priklausyti ir nuo subjektyvaus jį perkančiojo požiūrio. 

 

4. Karatas

Karatų svoris yra standartinis deimantų matavimo vienetas. Jis kilęs iš senovinio matavimo vieneto, vadinto rožių sėkla. Šios sėklos buvo apytikriai vienodo dydžio ir svorio, todėl jos buvo naudojamos kaip ankstyvieji matavimo vienetai. Šiuolaikinis karatas atitinka 200 mg.

 

Karato svoris glaudžiai susijęs su deimanto matmenimis (bet ne identiškas jiems). Deimanto matmenys, esantys deimanto paviršiuje, dažnai vadinami plotu. Puikiai nušlifuoto 1,0 ct apvaliojo brilianto plotis yra maždaug 6,4-6,5 mm.

 

Kai kurios deimantų formos atrodo didesnės už kitas, kai jų svoris yra tam tikro karato. Pavyzdžiui, 1ct pagalvėlėmis forma šlifuotas deimantas paprastai atrodo mažesnis nei 1ct apvalus, o 1ct smaragdas - didesnis. Taip yra todėl, kad skirtingų formų deimantai skirtingai kaupia savo svorį: vieni išsiplečia plačiai, pavyzdžiui, trilijonai, kiti, pavyzdžiui, apvalūs, išsiplečia gilyn, kad galėtų sugrąžinti šviesą.

 

Būkite ypač atsargūs lygindami deimanto dydį su kitų brangakmenių dydžiu. Skirtingi brangakmeniai yra skirtingo tankio, taigi ir skirtingo karato svorio, net ir tų pačių matmenų. Pavyzdžiui, 6,5 mm apvalios formos deimantas gali sverti 1ct, o 6,5 mm apvalios formos aleksandritas - 2ct! Todėl, kalbant apie ne deimantinius brangakmenius, visada rekomenduojame naudoti ne tik karatų svorį, bet ir mm dydį.

 

Deimantų sertifikavimas

Deimanto charakteristikas patvirtina deimanto sertifikatas. Lietuvoje šią paslaugą teikia Lietuvos prabavimo rūmai. Kitos visame pasaulyje pripažintos klasifikavimo laboratorijos yra jau minėta GIA, Europos gemologinių tyrimų laboratorija (EGL), Tarptautinis gemologinis institutas (IGI) ir Amerikos gemologų draugija (AGS).